Parodos

Keliaujantys žmonės

Keliaujantys menininkai, amžini kūriniai

Menas yra skolingas daugeliui dailininkų, skulptorių, kompozitorių ir kitų meno šakų genijų, kurie paliko savo gimtuosius kraštus ir įsikūrė svetur.

Kompozitorius Mauricio Kagelis (Mauricio Kagel) gimė žydų šeimoje, kuri 1920 m. paliko Rusiją ir iškeliavo į Argentiną. Kai su Vokietijos akademinių mainų stipendija atvyko į Kelną, buvo savamokslis. Kelne, „naujos muzikos“ sostinėje, M. Kagelis studijavo, o vėliau ir pats dėstė legendiniuose Darmštato (Darmstadt) vasaros kursuose. Ilgainiui jis tapo avangardinės muzikos simboliu. Menininkas taip pat buvo aktyvus filmų ir fotografijos srityse, taip įrodydamas, kad muzikos galimybės yra neišsemiamos.

Tamara Łempicka buvo viena iš svarbiausių moterų menininkių Lenkijoje.

Gimusi Varšuvoje, T. Łempicka persikėlė į Sankt Peterburgą. Po to tęsti dailės studijų išvyko į Paryžių. Ji tapo gerai žinoma šviesų mieste, tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui menininkė visam laikui paliko Prancūziją. Ištekėjusi už barono Raoulo Kuffnerio (tapdama “baroniene su teptuku”), 1939 m. ji persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Praėjus 35 metams, T. Łempicka apsigyveno Meksikoje, kur mirė 1980 m. T. Łempickos stilius yra originalus neoklasicizmo, kubizmo, art deco ir abstraktaus meno derinys, pagimdęs ryškias ir spalvotas drobes. Jose dažnai vaizduojama stipri moteris, atspindinti pačią kūrėją.

Vieno iš žymiausių Serbijos prozos meistrų, Milošo Crnjanskio, gyvenimas taip pat buvo pažymėtas emigracijos. Jis gimė Čongrade (Pietų Vengrija), augo Timisoaroje (Vakarų Rumunija), Rijekoje (Kroatijoje) ir Vienoje, kovojo Antrajame pasauliniame kare, vėliau gyveno Paryžiuje ir Toskanoje. Trečiajame 20 a. dešimtmetyje septynerius metus praleido Pančeve (Pančevo) ir Belgrade, vėliau dvi kadencijas dirbo Jugoslavijos ambasadoje Berlyne. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje M. Crnjanskis dirbo Romoje, keliavo po Ispaniją, vasaras leido Lisabonoje. Prieš sugrįždamas į Belgradą, rašytojas daug metų praleido egzilyje Londone (1941–1965).

Diplomatas ir žurnalistas M. Crnjanskis buvo garsus poetas ir autorius. Jo žymiausias kūrinys – istorinis romanas Kraustymaisi (Seobe), kurio pirmąją dalį jis parašė 1929 m., o antrąją – 1962-siais, gyvendamas kaip emigrantas Londone. Romano siužetas vyksta 18 amžiuje, karo tarp Prancūzijos ir Austrijos metu. Jame pasakojama apie absurdiškai žiaurias istorijos pasekmes asmeniniame žmogaus gyvenime. Knyga išversta į daugelį kalbų, režisierius Aleksandaras Petrovičius pagal ją pastatė filmą.

M. Crnjanskis - tik vienas iš daugybės menininkų, kurių gyvenimui ir darbui įtakos turėjo migracija. Mados kūrėjo Husseino Chalayano darbuose migracija yra dominuojanti tema.

H. Chalayanas gimė 1970 m. Nikosijoje (Nicosia), Kipre. Tuo metu Kipre vyko etniniai konfliktai tarp turkų ir Kipro graikų bendruomenių. Kūrėjo šeima 1978 m. atvyko į Angliją. Ten jis studijavo meno ir dizaino kolegijoje, Central Saint Martins College of Art and Design, o 1994 m. įkūrė savo mados ženklą.

Esu apsėstas migracijos, istorinių debatų, geografijos ir to, kaip jie veikia kultūrą.

Hussein Chalayan

Fotografijoje matomas modelis įamžino nepaprastai svarbią akimirką iš H. Chalayano 2002–2003 m. rudens/žiemos kolekcijos. Azijietė, apsirengusi etniniu rytų Turkijos kostiumu, ant podiumo išstovėjo penkiolika minučių. Po tokios susimąstyti provokuojančios tylos prie modelio prisijungė kiti modeliai, aprengti vyriškais drabužiais. Mados kūrėjas nekomentavo savo kolekcijos, leisdamas suprasti, kad jo sukurti drabužiai yra pagrindinė jo saviraiškos kalba.