You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Senųjų Trakų piliavietė iš oro (pietvakarių pusės)

Piliavietė įrengta nedidelėje aukštumoje, bevardžio ežerėlio V krante. Aikštelė keturkampė, pailga V-R kryptimi, 150x130 m dydžio. Ją iš Š, V ir P pusių juosia 40 m pločio, 6-8 m gylio griovys, viršutinėje dalyje grįstas akmenimis, buvęs užpildytas vandeniu. Piliavietė labai apardyta joje stovėjusių įvairių pastatų bei čia vykusios ūkinės veiklos. ŠV aikštelės dalyje ant 2 m aukščio kalvelės stovi 1899 m. pastatyta Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia bei po 1770 m. statytas vienuolyno pastatas, ŠR dalyje - medinis sandėlis. Š pusėje griovys užpiltas įrengiant įvažiavimą į piliavietę. Aikštelė dirvonuoja, jos P, V ir Š kraštuose auga didelės liepos. Į P nuo piliavietės, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1995-1996 m. Joje rastas iki 1,5 m storio XIV a. kultūrinis sluoksnis su geležiniais arbaletiniais strėlių antgaliais, peiliais, ylomis, pentinų, grandininių šarvų fragmentais, žalvarinėmis segėmis, pakabučiais, apyrankėmis, auskaru, kryželiu, akmeniniais galąstuvais, žiesta keramika. 1994-1997 m. A. Kuncevičius įvairiose piliavietės vietose ištyrė bendrą 355 m2 dydžio plotą. Aikštelės pakraščiuose, 0,5-1,5 m gylyje aptikta pilį juosusi 2 m storio bei 4 m aukščio iš stambių akmenų ir plytų mūryta siena. Ji buvo dengta lovinėmis čerpėmis. Nustatyta, kad pilis statyta negyvenamoje vietoje, sienos mūrytos kalvos terasoje. Pastačius sienas nukasta aukštesnė centrinė kalvos dalis užpilant sienas iš vidaus ir taip išlyginant pilies kiemą. Vidinėje sienų pusėje buvo medinės galerijos, kurių vietoje susiformavusiame kultūriniame sluoksnyje aptikti 102 geležiniai arbaletiniai strėlių antgaliai, 4 lanko strėlių antgaliai, peiliai, cilindrinės spynos, raktai, žirklės, žiedai, apyrankė, moliniai verpstukai, žiestos keramikos. Piliavietės centrinėje dalyje rastas R-V kryptimi einantis griovys leidžia spėti, kad pilis turėjo priešpilį (greičiausiai P dalyje). Piliavietės kultūrinį sluoksnį dengia 1 m storio XV-XVIII a. benediktinų vienuolyno laikų sluoksnis su to meto radiniais. Trakų pilies istorija nėra labai aiški, nes iki šiol nesutariama, kuri (Senųjų ar Naujųjų (dabartinių)) Trakų pilis minima XIV a. pabaigoje. Kęstučiui priklausanti Trakų pilis paminėta 1375 m., kai kryžiuočiai žygio į Lietuvą metu priešais pilį buvo įsirengę nakties stovyklą. 1377 m. vasario mėnesį jie puolė naują Trakų pilį. 1382 m. liepos 20 d. pilis pasidavė kryžiuočių remiamam Jogailai, kuris ją atidavė Skirgailai. Netrukus Kęstutis nesėkmingai ją bandė atsiimti. 1383 m. rugsėjo 12 d. pilis po mūšio, kurio metu ją iš dviejų pusių daužė bombardos, pasidavė kryžiuočių remiamam Vytautui. Jam paremti kryžiuočiai pilyje paliko Jono Rabės vadovaujamą 60 vyrų įgulą. Pilį po poros savaičių puolė Jogailos ir Skirgailos vadovaujama Lietuvos kariuomenė. Po 6 savaičių (nuo rugsėjo 24 iki lapkričio 3 d.) trukusios apgulos, kurios metu buvo naudojamos mūro griovimo mašinos, pilis pasidavė, kryžiuočių įgula pasitraukė į Prūsiją. Pilis buvo smarkiai apgriauta, nuvirto virvės ilgio (17 m) jos sienos dalis. 1390 m. kryžiuočiams puolant Vilnių, pilį sudegino Skirgaila. 1405 m. didysis kunigaikštis Vytautas pilį atidavė benediktinų vienuolynui, pastatė bažnyčią. Piliavietė datuojama XIV a. Piliavietė yra Senųjų Trakų PR pusėje, 600 m į P nuo geležinkelio pervažos. Lit.: LAA, p. 151 (Nr. 663); Kuncevičius, 1996; 1998a; 1998b; 2001a; 2001b; 2001c; Poškienė, 1996; Rackevičius, 2002, p. 177-180.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication