You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Veršvų piliakalnis iš oro (pietryčių pusės)

Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje. Aikštelė beveik keturkampė, pailga R-­V kryptimi, 12x9 m dydžio. Jos R krašte supiltas 3,5 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 17 m pločio, 2 m gylio griovį. PV šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 37 m aukščio. Piliakalnis apaugęs paskirais krūmais, šlaitų apatinėje dalyje­ - lapuočiais. Piliakalnio Š papėdėje 1,5 ha plote buvo I tūkst. pr. Kr. - XIII a. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1985-­1986 ir 1997 m.). Jos iki 1,5 m storio kultūriniame sluoksnyje aptikta pastatų liekanų, titnaginių grandukų, gremžtukų, skelčių, nuoskalų, geležinių peilių, akmeninių galąstuvų, sukamųjų girnų dalių, kirvio dalis, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Gyvenvietė, ištyrus 1,5% jos ploto, 1986 m. buvo sunaikinta tiesiant Kauno vakarinį lankstą. 1997 m. nustatyta, kad ties piliakalniu tebėra išlikę kultūrinio sluoksnio likučiai. 1 km į PR buvo II­-XIV a. kapinynas, tyrinėtas 1938-­1941, 1954 m. 1986 m. V. Daugudis piliakalnio aikštelėje ištyrė 57 m2 dydžio plotą, rado 1 m storio I tūkst. pr. Kr. ­- XIV a. kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, lygia keramika, XVIII­-XIX a. kalvės liekanomis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - ­XIV a. Pasiekiamas iš Islandijos plento žiedo ties IX fortu važiuojant Žemaičių plentu Vilijampolės link, Baltų prospektu, Šilainių plentu ir Gabijos gatve iki jos posūkio į dešinę (V), toliau paėjus pro gyvenamuosius namus įgilintos magistralės­-vakarinio lanksto Š šonu į PV 300 m (yra kiek dešiniau, šlaitui leidžiantis į Nemuno slėnį). Lit.: Tarasenka, 1958 09 20, 22; LAA, p. 181 (Nr. 816); Daugudis, 1986a; 1988a.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication