You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Palatavio piliakalnis iš oro (pietryčių pusės)

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje į Latavos slėnį. Aikštelė beveik apvali, 33 m ilgio ŠR–PV kryptimi, 30 m pločio, kiek iškiliu viduriu, su kultūriniu sluoksniu. Jame rasta perdegusių akmenų, žalvarinio indo fragmentas, žalvarinis ornamentuotas apkalas bei geležinio peilio viršūnė. Aikštelės ŠV pakraštyje supiltas 20 m ilgio, 12 m pločio, 1,5 m aukščio puslankio formos, pylimas žemėjančiais kraštais, kurio išorinis 3 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio viršuje, 2 m pločio dugne, 2 m gylio griovį. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 15 m aukščio, viršutinėje 2–3 m aukščio dalyje dirbtinai pastatinti. Piliakalnis apaugęs tankiu eglynu. Piliakalnis datuojamas XIII a. 1253 ir 1260 m. datuojamuose Mindaugo laiškuose minimas jo dvaras Latava, kuris, matyt, ir buvo šiame piliakalnyje. Pasiekiamas Anykščių–Troškūnų plentu (121), jam priartėjus prie Latavos upelio (ryškesnis plento posūkis į V) pasukus į dešinę (ŠR) keliuku, pervažiavus Latavą, vėl pasukus į dešinę (PR), pavažiavus 900 m nuo plento, po to ties pušelėmis apaugančia laukyme dešinėje paėjus į kairę (ŠV), į mišką vos pastebimu takeliu 100 m (yra dešinėje). Lit.: Baranauskas, 2000, p. 194–196; Baranauskas, Zabiela, 1998; Vaitkevičius, Zabiela, 1998, p. 483; Zabiela, 2001, p. 29–30 (Nr. 19).

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication