You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Vilkų Lauko pirmo piliakalnio pietvakariniame pylime duobė iš šiaurės rytų pusės

Pirmasis piliakalnis (Kūplė) įrengtas Jūros kairiajame krante esančios aukštumos P krašte. Aikštelė buvo ovalo formos, tačiau jos ŠV dalį nuplovė Jūra. Dabar ji yra beveik trikampė, pailga ŠR-PV kryptimi, 92 m ilgio, 44 m pločio ŠR, 9 m - PV. Aikštelėje rasta akmeninių kirvių, žalvarinių apyrankių, karolis, lipdytos keramikos, kitų radinių. Jos ŠR krašte supiltas 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas, kurio 11 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 11 m pločio, 4 m gylio griovį. PV aikštelės krašte supiltas 1 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 2 m gylio griovį, už jo supiltas 1 m aukščio, 5 m pločio pylimas, už kurio lieka 12x6 m dydžio trikampis žemesnis kalvos smaigalys. Šlaitai statūs, 18-28 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, ŠV dalis nuplauta, PV griovį išardė 1941 m. iškasta dzoto duobė. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais. Į P nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos, molio tinko. Piliakalnyje lokalizuojama 1259 m. Livonijos Ordino pastatyta Georgenburgo pilis. 1260 m., po Durbės sukilimo jos įgula pasitraukė į Klaipėdą. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a. Pasiekiamas iš Šilalės-Bikavėnų (per Spraudaičius) kelio pasukus į kairę (P) link Kamščių, už miško pasukus į dešinę ir laukais bei krūmais paėjus į ŠV 850 m (yra kitapus šlapios daubos). Lit.: Покровский, 1899, c. 149 (Stokaičiai); Krzywicki, Szaulys, 1902, p. 44; Krzywicki, 1906, p. 43, 75; Kšivickis, 1928, p. 44, 76; LAA, p. 183 (Nr. 823); Zabiela, Vaitkevičius, 1998, p. 488.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication