You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Imbarės piliakalnis iš rytų pusės

Piliakalnis įrengtas Salanto kairiajame krante, santakoje su Pilupiu esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė beveik trikampio formos, orientuota P­-Š kryptimi, 20 m ilgio, 35 m pločio ŠR, apjuosta 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimu. Š aikštelės krašte pylimas - 19 m pločio. Jo išorinis 1,8 m aukščio šlaitas leidžiasi į priešpilį. Priešpilis netaisyklingo keturkampio formos, pailgas P-­Š kryptimi, 56 m ilgio, 35 m pločio P bei 40 m pločio Š, irgi apjuostas pylimu (išskyrus PR kraštą, kur jis nuslinkęs), kuris aukščiausias Š krašte (4,5 m aukščio, 25 m pločio). ŠR pusėje pylimo išorinis 7,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 2 m gylio griovį, už kurio buvo supiltas antras 7 m pločio pylimas ir iškastas griovys (suardyti). Už jų, toliau į ŠR supiltas 0,3 m aukščio, 3 m pločio trečias pylimas, už kurio iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio trečias griovys. Priešpilio pylimo R šlaite yra 3 m pločio įvažiavimas į aikštelę - išplatintas senasis įvažiavimas. Vartai buvo aikštelės R krašto viduryje. Priešpilio aikštelės P dalyje yra 6x8 m dydžio tvenkinys. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. PR piliakalnio šlaitas nuslinkęs, pylimai apardyti arimų. Piliakalnis ir priešpilis apaugę lapuočiais, dalis aikštelių dirvonuoja. ŠR, R ir V papėdėse 10 ha plote yra I tūkst. pradžios -­ XIII a. papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1969, 1978-­1980, 1984, 1989 ir 2003 m. Gyvenvietėje aptiktas iki 2 m storio kultūrinis sluoksnis su II­-XIII a. pastatų liekanomis, įvairiais dirbiniais ar jų fragmentais: geležiniais ietigaliais, dalgiais, pjautuvais, peiliais, ylomis, kaltais, smeigtukais, žalvarinėmis antkaklėmis, segėmis, apyrankėmis, žiedais, moliniais svoreliais, akmeniniais trintuvais, galąstuvais, verpstukais, grublėta, lygia ir žiesta keramika. 700 m į P nuo piliakalnio yra X­-XIII a. senkapis (tyrinėtas 1885, 1886 ir 1898 m.). 1898 m. piliakalnį 7 vietose kasinėjo J. Žiogas. Priešpilio Š pylimo vidinėje papėdėje jis aptiko akmenų grindinius, aikštelėje - lipdytos keramikos, geležies lystelę, piliakalnio Š pylime -­ akmenų krovinį. 1969, 1979-­1982, 1984­-1985, 1987-1989 m. V. Daugudis tyrinėjo įvairias piliakalnio aikštelės vietas -­ iš viso 556 m2 plotą. Aptiktas iki 1,5 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta stulpinės konstrukcijos pastatų, brūkšniuotos, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos, grūdų, gyvulių kaulų, įvairių dirbinių: geležinių ietigalių dalių, peilių, ylų, smeigtukų, žalvarinių segių, smeigtukų, apyrankių, žiedų, molinių verpstukų, stiklinių karolių ir kt. Pirmoji gynybinė užtvara, įrengta dar I tūkst. pr. Kr. Tai buvo kas 0,5-­1 m įkastų 15-20 cm storio stulpų dvigubos linijos, laikiusios viduje sudėtus rąstus. Tokios sienos storis siekė 70 cm. Š pylimas supiltas III-­IV a. Pradžioje jis buvo krautas iš stambių akmenų, vėliau ant jo viršaus pastatyta medinė 2 m pločio gynybinė siena. Priešpilis buvo įrengtas I tūkst. viduryje. Jo aikštelėje, priglaustas prie Š pylimo, II tūkst. pradžioje stovėjo ilgas 3­-7 m pločio kazemato tipo pastatas, suskirstytas į atskiras patalpas. 2 m pločio akmenimis grįstų vartų vietą šonuose tvirtino 30­-40 cm skersmens stulpai. Piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Imbarė. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - XIII a. Pasiekiamas Salantų-­Skaudalių keliu pravažiavus Pilupį, ties sodyba dešinėje pasukus į dešinę (V), nusileidus į slėnį ­- iš viso 300 m (yra dešinėje, meniška rodyklė pastatyta kairėje ant kalvos). Lit.: Dowgird, 1889b, p. 3­11; Покровский, 1899, c. 91­-92; Жогас, 1900, c. 41-­47; Przybylski, 1932, p. 5­8; Jablonskis, 1969; Daugudis, 1970a; 1980; 1982b; 1984; 1986c; 1988b; 1990a; 1990b; 1992b, p. 66; 1995, p. 137; LAA, p. 69 (Nr. 237); Merkevičius, 1982; Zabiela, 2002a, p. 88-90.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication