You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Karmėlavos piliakalnio aikštelės vakarinėje dalyje pylimas iš rytų pusės

Piliakalnis (Pilis) įrengtas Neries kairiojo kranto aukštutinės terasos krašte. Aikštelė ovali, pailga PV-­ŠR kryptimi, 81x61,5 m dydžio. Ją iš visų pusių juosia 230 m ilgio, 1­-5 m aukščio, 9­-26 m pločio pylimas. Aukščiausias jis PR pusėje, kur jo viršus yra 6­-11 m pločio, o išorinis 9 m aukščio šlaitas leidžiasi į 110 m ilgio, 40 m pločio, 4,5 m gylio griovį. Pylimas apardytas duobių, P gale nukastas įvažiavimui, čia jo sampilo molyje pastebėta anglių. Šlaitai statūs, 30 m aukščio. Piliakalnio aikštelėje stovi Mildos Viktorijos Kranauskienės sodybos pastatai (Piliakalnio 32), palei kuriuos žemė dirbama, šlaitai apaugę lapuočiais. 2001 m. į R­P nuo piliakalnio ieškota papėdės gyvenvietės, rastas tik akmeninis pabūklo sviedinys bei geležinis strėlę primenantis dirbinys, kurie greičiausiai susiję su kariniais veiksmais pilies apgulties metu. 300 m į V yra XIV a. pabaigos - XVI a. kapi- nynas (tyrinėtas 1975-­1977 ir 1998­-2004 m.), kuriame greičiausia laidojo pilėnai. Piliakalnyje stovėjo nuo 1385 m. minima Visvaldės pilis, kurią 1388 m. rudenį puolė kryžiuočiai. Pilies gynybai vadovavęs kunigaikštis Skirgaila apsigynė bombardomis. 1391 m. rugpjūčio pabaigoje pilį užėmė ir sunaikino nuo Ukmergės grįžtanti kryžiuočių kariuomenė. Piliakalnis datuojamas XIV a. Pasiekiamas Kauno­-Jonavos plentu Karmėlavoje už upelio pasukus Piliakalnio gatve į kairę (ŠR), pavažiavus 400 m, gale ­- kairiau keliuku pro garažus. Lit.: Tarasenka, 1956, p. 88; 1958 09 28; LAA, p. 81 (Nr. 297); Balčiūnas, 2002; Baranauskas, 2003, p. 66, 97.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication