You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Dapšių piliakalnio priešpilio pylimo pjūvis iš pietryčių pusės

Piliakalnis (Alkos Kalnas) įrengtas aukštumos kyšulyje, Varduvos kairiajame ir Gūžės dešiniajame krante, jų santakoje (dabar ­- tvenkinys). Aikštelė keturkampė, pailga ŠR­-PV kryptimi, 42x11 m dydžio. Jos PV gale yra 2 m aukščio, 14 m pločio kūgio formos pylimas, už kurio iškastas 2,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas antras 0,2 m aukščio nuo griovio, 5 m pločio pylimas, kurio 0,4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į antrą 7 m pločio, 0,3 m gylio griovį. Už šio griovio prasideda erozijos labai apgadintas priešpilio šlaitas. Piliakalnio ŠR šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 4 m pločio terasa. Priešpilio aikštelė trikampė, orientuota ŠR­-PV kryptimi, 35 m ilgio, 25 m pločio PV dalyje. Jos PV krašte supiltas 1 m aukščio, 9,5 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 2 m pločio griovį (iš jo likusi terasa). Už jo supiltas antras 2 m pločio pylimas (nuskleistas), kurio išorinis šlaitas - 1 m aukščio. Piliakalnio ir priešpilio šlaitai statūs, 14­-15 m aukščio. Didžiąją piliakalnio aikštelės dalį nuplovė Gūžė, priešpilio pusę - Varduva. Aikštelę apardė jos centre iškasta didelė duobė, XIX a. kapinės. Į PV nuo piliakalnio, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1974 m.). Joje aptiktas 20­-40 cm storio I tūkst. vidurio - XIII a. kultūrinis sluoksnis su medinių pastatų liekanomis, gyvenvietės krašte buvusia stulpine užtvara, geležiniais peiliais, akmeniniais galąstuvais, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais. 1974 m. V. Daugudis piliakalnyje ir priešpilyje ištyrė 431 m2 plotą. Kultūriniame sluoksnyje rasta stulpaviečių, židinių, molinių svorelių, žalvarinė apyrankė, brūkšniuotos ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų. Padarius pylimo pjūvį nustatyta, kad jis piltas per 2 kartus. Ankstyviausias pylimas, datuojamas I tūkst. pabaiga, buvo 1,7 m aukščio, 10 m pločio, piltas iš kultūrinio sluoksnio, maišyto su moliu, tvirtintas nedideliais akmenimis. Šis pylimas buvo apie 10 kartų taisytas. Vėlesnio pylimo viršuje buvo medinė gynybinė siena, kuriai sudegus liko 3,5 m pločio perdegusio molio juosta. Tyrimais nustatyta, kad pirmiau priešpilis buvo mažesnis, tik 25 m ilgio. Jis iš išorės buvo apsaugotas pylimo, kuris rekonstruojant priešpilį buvo nukastas, o priešpilio aikštelė praplėsta į išorę dar 10 m, kur supiltas naujas 1 m aukščio, 3 m pločio pylimas, už kurio iškastas 0,5 m gylio, 1 m pločio griovys. Priešpilio pylimas buvo rekonstruotas 3 ar 4 kartus. Vėliausio pylimo viršuje stovėjo 2,5-­3 m pločio dviguba medinė gynybinė siena, sudaryta iš įkastų stulpų, prilaikomų gulsčių 15-­20 cm skersmens rąstų. Priešpilyje rastas geležinis plačiaašmenis kirvis, žalvarinė segė, akmeninis galąstuvas, žiestos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga ­- XIII a. Pasiekiamas Ukrinų-Kugių keliu, už Nurupio pavažiavus lauko keliuku į kairę (ŠR) iki galo (yra priekyje). Lit.: LAA, p. 50 (Nr. 133); Daugudis, 1977a.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication