You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Vėderinių piliakalnis iš vakarų pusės

Vedėrinių piliakalnis yra Ignalinos r., Dūkšto sen., apie 820 m į PR nuo plento Dūkštas–Visaginas ir žvyrkelio Rudėniškės– Beržininkai sankryžos, apie 250 m į PR nuo pastarojo plento, apie 50 m į Š–ŠV nuo vienos iš Vedėrinių kaimo sodybų. Už 500 m PV kryptimi, ant aukštos stambios kalvos yra Beržininkų senkapis. Piliakalnis kalvinio tipo, įrengtas kalvotame kraštovaizdyje, atskiroje nedidelėje kalvoje, jos aukščiausioje vietoje. Piliakalnio šlaitai – 5–7 m aukščio. Aikštelė suapvalintos trapecijos formos, 24–25 m ilgio Š–P kryptimi ir apie 20–22 m pločio P bei 25 m pločio Š gale. Aikštelės galuose supilti pylimai: Š pylimas yra apie 25–26 m ilgio, 7 m pločio ir iki 2 m aukščio; P pylimas sunkiai beišsiskiriantis, jis puslankio formos, apie 20 m ilgio, 2–3 m pločio ir iki 0,5 m aukščio. Piliakalnio V šlaito apatinėje dalyje išsiskiria iki 2 m pločio terasa, o pačioje papėdėje – nežymus įdubimas, – galbūt tai buvusio gynybinio griovio liekana, nors jis gali būti suformuotas ir vėlyvų arimų. Piliakalnis gerokai apardytas arimų: jis artas statmenai išilginei ašiai, t. y. R–V kryptimi, todėl aikštelės kraštai suapvalėjo ir tapo nuolaidūs, o aikštelės Š pusėje priešais pylimą suformuota iki 0,5–1 m aukščio terasa. Duobėmis iškasinėti ir pylimai bei P piliakalnio šlaitas. Geriausiai išlikę Š, P ir V piliakalnio šlaitai. Piliakalnį vietos gyventojai vadina Barsukalniu. Analogiškai vadinami dar bent 4–5 gretimų apylinkių kalvos. Į Š nuo piliakalnio yra trikampio formos aukštuma stačiais šlaitais, atskirta giloka loma-grioviu (jo nėra tik pačiame PR pakraštyje). Ši aukštuma tikriausiai yra susijusi su piliakalniu. Piliakalnis užima apie 1,04 ha. Piliakalnio P, R ir Š šlaitai bei didžioji dalis aikštelės dirvonuoja, o V šlaitas apaugęs menkaverčiais krūmynais. Keli pavieniai medžiai auga piliakalnio aikštelėje ir ant didžiojo pylimo. Piliakalnį ŠV bei R siekia nedidelės uždurpėjusios lomos, kurios kadaise galėjo būti nedideli ežerėliai. Pasak vietos gyventojų, kadaise piliakalnis iš visų pusių buvo apsuptas Vedėrinių kaimo sodžių, kurių dauguma po Antrojo pasaulinio karo nunyko, o į Š nuo piliakalnio (link geležinkelio) stovėjo kryžius. Piliakalnį 2006 m. vasarą surado E. Šatavičius. Siekiant išsiaiškinti piliakalnio chronologiją ir kultūrinio sluoksnio storį, aikštelės centrinėje dalyje buvo ištirtas nedidelis šurfas (apie 0,25 m2 dydžio). Stebėta tokia stratigrafija: viršuje buvo 10–14 cm storio pilkas dirvožemio sluoksnis, žemiau slūgsojo pilkai rudas priesmėlis – kultūrinis sluoksnis (iki 48–58 cm storio) ir įžemis (balkšvas priesmėlis). Kultūrinio sluoksnio apatinėje dalyje aptiktos dvi smulkios brūkšniuotosios keramikos šukės. Piliakalnis preliminariai datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse – I tūkst. viduriu. E.Šatavičiaus tekstas

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication