You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Eigulių piliakalnis iš pietvakarių pusės

Piliakalnis įrengtas Neries kairiojo kranto aukštutinės terasos krašte. Aikštelė beveik keturkampė, pailga R-­V kryptimi, 60x50 m dydžio, kiek žemesniu V kraštu. Jos R pusėje supiltas 6 m aukščio, 13 m pločio puslankio formos pylimas žemėjančiais kraštais, už kurio iškastas lenktas 50 m ilgio, 35 m pločio, 10 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 35 m aukščio. Aikštelė apardyta apkasų, 1956 m. piliakalnyje ruošiantis statyti namą pylimas per vidurį prastumtas buldozeriu į griovio pusę (įsikišus P. Tarasenkai statybos nepradėtos). Aikštelėje rastas geležinis arbaletinis strėlės antgalis, žiestos keramikos, molio tinko, šlako. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais. Piliakalnyje stovėjo Eigulių pilis, minima 1379 m., 1382 m. birželio 30 d. sudeginta kryžiuočių. R ir PR piliakalnio papėdėse 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1997 m.), kurios iki 65 cm storio II tūkst. pradžios kultūriniame sluoksnyje rasta lipdytos ir žiestos keramikos, molio tinko. Piliakalnis datuojamas XIV a. Pasiekiamas pavažiavus Savanorių prospektu, Utenos gatve, Sukilėlių prospektu, Lankos ir Dusetų gatvėmis (eiti į kairę (V) takeliu 100 m už Dusetų gatvės namo Nr. 13, per gynybinį griovį). Lit.: Tarasenka, 1958 09 22, 23; LAA, p. 56­-57 (Nr. 171); Baranauskas, 2003, p. 65­-66, 80-­81.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication