You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Gūvainių piliakalnis iš pietų pusės

Piliakalnis įrengtas Jūros upės kairiajame krante, jos ir į ją įtekančio bevardžio upeliuko santakoje esančiame kranto kyšulyje. 60x40 m dydžio aikštelė pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, trikampio formos, kampais į šiaurę, vakarus ir pietryčius. Šiaurinėje – šiaurės rytinėje pusėse piliakalnį nuo gretimų aukštumų skiria natūraliai susiformavusi (upių vandens išplauta) iki 4 m gylio, 20–30 m pločio griova į rytų pusę platėjančiu ir nuolaidėjančiu dugnu. Šlaitai į Jūrą bei bevardį upelį vidutinio statumo, 6–10 m aukščio. Aikštelės šiaurės rytinis kraštas erodavęs, šiaurės vakariniame pakraštyje 1941 m. iškasta didelė doto duobė. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais. Apie piliakalnį žinomi 2 padavimai. Piliakalnio pietrytinėje papėdėje yra Pilviniu vadinamas pėduotas akmuo. Piliakalnio chronologija neaiški (I tūkst. ?). Mažai žinomas kiek netipinis Žemaitijos piliakalnis. Pasiekiamas iš Žąsinalio–Gūvainių kelio, už 450 m pavažiavus į kairę (pietvakarius) ir praėjus pro lauko pakraštyje stovinčią sodybą (yra lauko kyšulyje, už daubos, apaugęs medžiais). Lit.: Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995. p. 230 (Nr. 22); Vaitkevičius V., Zabiela G. Nežinomi Lietuvos piliakalniai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996, p. 342–343.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication