You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Kunigiškių piliakalnis iš oro (pietų pusės)

Piliakalnis įrengtas Jevonio ir Ėglupio santakoje esančiame kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga ŠR-PV kryptimi, 150 m ilgio, 76 m pločio (apie 1,5 ha), apjuosta pylimu, kuris iš PR pusės yra 4 m aukščio, 24 m pločio, iš kitų pusių - iki 2 m aukščio, 11 m pločio. PR pusėje už pylimo iškastas 3,6 m pločio, 1,65 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,5 m aukščio, 10 m pločio antras pylimas ir iškastas antras 2,8 m pločio, 1,8 m gylio griovys (nustatyta tyrimų metu). Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Aikštelė iš visų pusių nuplauta upelių, pakraščiuose sunaikinusių ir pylimą ar jo dalis. Piliakalnis dirvonuoja, aikštelėje yra 3 liepų guotai, R šlaitas apaugęs praretintais lapuočiais. Piliakalnis žinomas ir Pajevonio vardu. Aplink visą piliakalnį 100-300 m pločiu (12 ha plote) yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1963-1964 ir 1994 m.). Joje rasta židinių, ūkinių duobių, geležinis tribriaunis strėlės antgalis, lygios, grublėtos, gludintos ir žiestos keramikos, geležies gargažių. Į PR nuo papėdės gyvenvietės, tiksliau nelokalizuotoje vietoje buvo I tūkst. senkapis (sunaikintas). 1963 ir 1964 m. P. Kulikauskas tyrinėjo aikštelę, PR ir P kraštuose padarė jos pylimo pjūvius - iš viso ištyrė 900 m2 plotą. Piliakalnyje aptiktas iki 80 cm storio kultūrinis sluoksnis su pastatų pėdsakais, Romos moneta, geležiniais strėlių antgaliais, peiliais, ylomis, žąslų dalimis, pincetu, smeigtuku, žalvarinėmis segėmis, įvijiniais žiedais, kabučiais, apyrankės fragmentu, akmeniniu galąstuvu, moliniais verpstukais, brūkšniuota, lygia, grublėta ir žiesta keramika. Nustatyta, kad PR pusėje didysis pylimas supiltas per 3 kartus, šoniniai mažesni - per 2 kartus. Pradžioje aikštelės krašte iškasto 1,4 m pločio, 1,3 m gylio griovio vietoje vienas nuo kito per 7-24 cm buvo sukalti beržiniai 11-25 cm skersmens rąstai, kurie prilaikė horizontaliai krautus rąstelius. Pirmasis pylimas buvo 3 m aukščio, antrasis paaukštintas 1 m. Trečiasis pylimas buvo 6 m aukščio, 20 m pločio. Jo paviršius grįstas akmenimis. Ant ankstesnio mažesnio 1 m aukščio pylimo stovėjo medinė užtvara. Pylimų statybos etapai liko nedatuoti. Piliakalnis datuojamas II-XIII a. Pasiekiamas Pajevonio-Gražiškių (per Duonelaičius) keliu pavažiavus 600 m (yra 200 m į dešinę (PV), už Ėglupio upelio). Lit.: Połujanski, 1859, p. 315; Radziukynas, 1909, p. 31; Куликаускас, 1966a, c. 18; 1966b, c. 74-77; 1968a, c. 303-309; Basanavičius, 1970, p. 89; Таутавичюс, 1970, c. 226; LAA, p. 90 (Nr. 351); Kulikauskas, 1982, p. 24-25, 34-36, 41-42, 46, 48-49, 52, 53, 63, 80-81; Balčiūnas, Dakanis, Merkevičius, Zabiela, 1988b, p. 176; Zabiela, 1991, p. 32-33; Tebelškis, 1996c; Tarasenka, 1997, p. 162-163.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication