You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Pastato liekanos Žiegždrių piliakalnio aikštelėje

Piliakalnis buvo įrengtas aukšto kairiojo Nemuno kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga R­-V kryptimi, 18x12 m dydžio, 1 m aukštesniu R galu (nuskleistas pylimas?). 2,5 m žemiau aikštelės, PV šlaite buvo terasa. Šlaitai statūs, 8 (V ir P) - 21 m aukščio, viršutinėje dalyje buvę pastatinti. Piliakalnis visiškai nuplautas Kauno marių XX a. 7-­8 dešimtmečiuose. PR ir PV papėdėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1998­-2001 m.). Joje aptiktas iki 60 cm storio II-I­V a. kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota, grublėta ir gludinta keramika, akmeniniais galąstuvais, geležiniu peiliuku, titnago nuoskalomis, geležies gargažėmis. Gyvenvietės Š dalis irgi nuplauta Kauno marių. 1956 m. R. Kulikauskienė ištyrė beveik visą piliakalnio aikštelę (108 m2), rado 0,6­2 m storio kultūrinį sluoksnį su akmenų grindiniais, sudegusio medinio daugiau nei 3,5x2,5 m dydžio pastato liekanomis, brūkšniuota, grublėta ir lygia keramika. Kultūrinį sluoksnį sudaro du horizontai, kurių apatinis datuojamas pirmaisiais amžiais po Kr., viršutinis -­ I tūkst. viduriu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pirmąja puse ­- viduriu. Lit.: Petrauskaitė, 1959; Kulikauskas, 1965, p. 236­-237; LAA, p. 188 (Nr. 852); Tarasenka, 1997, p. 56­-57; Kvizikevičius, 2000; 2002a; 2002b.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication