You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Mielėnų piliakalnis iš oro

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠR-PV kryptimi, 30x26 m dydžio. Piliakalnis buvo apjuostas 2 grioviais ir pylimais šlaituose (Š pusėje išorinis pylimas buvo supiltas aukštumoje), kurie niveliuoti, likę tik terasos, geriausiai matomos P šlaite. Pirmasis 2 m gylio, 6 m pločio griovys aikštelės ŠR pakraštyje aptiktas tyrinėjimų metu. P šlaite, 3 m žemiau aikštelės yra 10 m pločio terasa, per 1 m nuolaidėjanti į P. 3 m žemiau jos yra antra 8 m pločio terasa, nuolaidėjanti į išorę per 1,5 m (V šlaite ji 10 m pločio ir yra 6 m aukščiau papėdės). Šlaitai statūs, 23 m aukščio, išskyrus žemą 2-3 m aukščio ŠR. Piliakalnis labai apardytas arimų, dirvonuoja. Jis žinomas ir Bajorų bei Piliakalnio vardu. Į ŠR nuo piliakalnio esančioje aukštumoje, 0,5 ha plote buvo papėdės gyvenvietė. Ji tęsėsi 300 m į ŠR nuo piliakalnio, iki jau Mičiūnų kaime esančio ožnugario, irgi vadinamo piliakalniu ar Milžino kapu. Gyvenvietė labai suardyta ariant ir apie 1962 m. tiesiant Obelių-Dusetų plentą. 1933 m. P. Tarasenka aikštelės Š pakraštyje ir šlaite ištyrė 40 m2 dydžio plotą, iki 0,6 m storio kultūriniame sluoksnyje aptiko akmeninį įtveriamąjį kirvį, kito kirvio fragmentą, brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, šlako. R pašlaitėje rastos akmeninės trinamosios girnos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. - I tūkst. viduriu. Pasiekiamas Dusetų-Obelių plentu (117) nuo posūkio į Kriaunas pavažiavus 2,7 km (yra kairėje (į V), plentui kylant į aukštumą). Lit.: Tarasenka, 1934b; Višinskis, 1964, p. 400 (Nr. 6); LAA, p. 108 (Nr. 438-439).

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication