You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Merkinės piliakalnis iš oro (pietvakarių pusės)

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, 100 m į ŠV nuo Merkio santakos su Nemunu, abiejų upių dešiniuosiuose krantuose, Stangės kairiajame krante. Piliakalnis turėjo ne mažesnę nei 20 m skersmens aikštelę, iš visų pusių apjuostą pylimu. Didžioji jos dalis nugriuvo XIX a. - XX a. pirmojoje pusėje, piliakalnio Š pusę paplovus Stangei. Išliko tik 7 m ilgio Š-P kryptimi ir 5 m pločio aikštelės PR dalis ir jos P ir R kraštuose supiltas 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas plokščiu viršumi. R-ŠR pusėje pylimo išorinis 17 m aukščio šlaitas leidžiasi į 35 m pločio, 15 m gylio griovį 12 m pločio dugnu. Šlaitai statūs, 12-30 m aukščio. P šlaito viršutinėje dalyje 1962 m. buvo atkastos neaiškios paskirties iš molio ir plytų mūryto ir vėliau sudegusio pastato dalis. Piliakalnio viršus ir Š šlaitas apaugę lapuočiais, kiti šlaitai dirvonuoja. V šlaite įrengti laiptai. Į ŠR nuo piliakalnio, už griovio yra papilys (N54°09'30"; E24°11'06.5"). Jo aikštelė netaisyklingo ovalo formos, pailga Š-P kryptimi, 300x100 m dydžio, iš R pusės nuo aukštumos buvusi atskirta 15 m pločio, 2 m gylio grioviu. Dabar griovys užlygintas, užstatytas namais (Gardino g. 22 ir 26), geriau išlikęs tik P dalyje, kur juo dabar eina kelias. Papilys tyrinėtas 1997 ir 1998 m. Jame rastas iki 80 cm storio kultūrinis sluoksnis su žiesta keramika, geležiniu noragu. Šlaitai vidutinio statumo, 15 m aukščio. Papilys labai apardytas statant Merkinės miestelio pastatus. Jis dirvonuoja, vietomis auga medžiai. P ir V piliakalnio papėdėse, 0,8 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1971 m.). Joje rastas 2 m storio kultūrinis sluoksnis su žiesta keramika, akmeniniu sviediniu, kitokiais XVI-XVII a. radiniais. 300 m į R yra XIV a. pabaigos - XV a. senkapis (tyrinėtas 2001 m.). 1971 m. D. Balčiūnaitė piliakalnio V šlaite ištyrė 9 m2, pylimo V kampe 3 m2 - iš viso 12 m2. 3,2 m bendro storio pylimo sluoksniuose išskirti 3 jo raidos etapai. Pradžioje moliu ir akmenimis tvirtinta medinė gynybinė siena stovėjo aikštelės krašte. Jai sudegus likučiai užpilti 2 m storio molio sluoksniu, kurio paviršius buvo suplūktas. Trečią kartą pylimas kiek paaukštintas užpylus 20 cm storio žvyro sluoksnį, ant kurio vėl pastatyta medinė gynybinė siena, kuri irgi sudegė. Piliakalnyje stovėjo Merkinės pilis. Pilies apylinkes 1377 m. niokojo kryžiuočiai. 1391 m. lapkričio 30 d. pilį be kovos užėmė Vytauto kariuomenė. 1394 m. sausį ją sudegino atsitraukdama įgula. Ji atstatyta, nes 1403 m. sausį dar kartą sudeginta kryžiuočių. Po to pilis vėl atstatyta, nes minima 1409, 1413, 1425, 1434, 1442 ir 1444 m. Piliakalnis datuojamas XIV-XV a. Pasiekiamas Merkinės-Lazdijų plentu prieš pat tiltą per Nemuną pasukus į kairę (R), už 130 m. Lit.: Radziukynas, 1909, p. 33-34; Batūra, 1970; Nakaitė, 1970, p. 25-26; Navarackas, 1967, p. 175-176; LAA, p. 107 (Nr. 434); Gliogeris, 1992, p. 54-55; Stankus, 1998; Sarcevičius, 2000; Baranauskas, 2003, p. 66, 84-85; Vaitkevičius, 2004, p. 100-105.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication