You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Pilaitė

Pilaitės piliakalnis yra Vilniaus m. teritorijoje tarp Viršuliškių ir Pilaitės mikrorajonų, šalia patvenkto Sudervės upelio, jo kairiajame krante. Šis paminklas iki šiol archeologų netyrinėtas. Vienų priskirtas prie piliakalnių, kitų – prie XVI–XVIII a. karinių įtvirtinimų. Istorinių duomenų nėra, išskyrus istoriko M. Balinskio teiginį, kad čia buvusi mūrinė pilis, kurią valdė Sudervės Viršilos. Šiuo metu Pilaitės piliakalniu vadinama kalva, apaugusi medžiais ir krūmais, gana nuolaidžiais (nuo 6 m iki 10–13 m aukščio) šlaitais. Jos aikštelė – stačiakampio formos, apie 60 m ilgio ŠR–PV kryptimi, apie 45 m pločio ŠR dalyje ir apie 55 m – PV dalyje. Aikštelės Š ir ŠR dalyse pastebimas nežymus paaukštėjimas, o ten iškastose duobėse matoma mūro liekanų. Mūro pėdsakų aptikta ir kitose aikštelės vietose. Pilaitės archeologinių žvalgymų tikslas buvo nustatyti paminklo vertę ir datavimą, užpilti aikštelėje esančias duobes, kuriose nyko senieji mūrai, ir žabais bei atvežtinėmis žemėmis sutvirtinti slenkantį P ir PV šlaitą. Žvalgomieji tyrinėjimai VU vykdyti aikštelės ŠR pakraštyje, padidinus ir išvalius nuo seno iškastą duobę, kurioje matėsi mūro pėdsakų. Ištirtas 5x5 m plotas. Nustatyta, kad šioje vietoje būta nedidelio bokštelio, kurio vidinis skersmuo tik apie 2 m, o sienų storis prie pamato siekė 1,7–2 m. Išlikęs sienos aukštis – apie 1 m. Bokštelio pamatai sumūryti iš pavienių plytų ir akmenų. Valant bokštelio vidų ir išorę, rasta keletas grindų plytelių (apie 11x11x4,5–2,5 cm dydžio), kurių paviršius geltonai ir rudai glazūruotas, rombinė grindų plytelė (dydis apie 17x8x2,3 cm), taip pat keletas nedidelių plokštinių koklių fragmentų (pora iš jų su iškiliu rozetės ornamentu, vienas gotikinio stiliaus, kiti puošti susipynusių linijų ornamentu bei žalia arba mėlyna glazūra). Taigi bokštelio liekanos gali būti datuojamos XVI a. antrąja puse–XVII a. pirmąja puse. Aikštelės centre, kaip rodo žvalgomieji tyrinėjimai, kultūrinis sluoksnis tesiekia 10–30 cm storio ir po nestora velėna yra tik plonas griuvenų sluoksnelis. Ankstesnio, nesusijusio su dvarviete sluoksnio, surasti nepavyko. Aikštelės P ir PV pakraštyje žvalgyti ten esančios didelės duobės (ilgis PV–ŠR kryptimi apie 16 m, plotis – apie 10–12 m, gylis iki 1,5 m) pakraščiai. Pasirodė, kad tai buvusio pastato vieta, kuri liko išardžius sienas, t. y. duobės orientacija ir dydis praktiškai atitinka buvusio statinio vietą ir dydį. Išlikę mūro fragmentai primena minėto bokštelio mūrus. Pilaitėje taip pat atlikti geofiziniai tyrimai (tyrė Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai V. Nasedkin ir J. Jacyna). Šie tyrimai tarsi rodo, kad Pilaitės kalvos R, ŠR ir bent dalis Š šlaito galėjo būti apjuosti mūro siena su pavieniais nedideliais bokšteliais (įtvirtinta dvarvietė?). Nedidelės apimties Pilaitės archeologiniai žvalgymai, geofiziniai tyrimai rodo, kad čia būta įtvirtintos (?), maždaug XVI a. viduriu–XVII a. pradžia datuotinos dvarvietės.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication