You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Videniškės

Baltadvario piliavietė yra Molėtų rajone, apie 3 km nuo Videniškių, Siesarties kairiajame krante, upės kilpa apjuostoje teritorijoje. Ji susideda tarsi iš trijų dalių. Pirmoji – buvusios bastioninės pilies vieta. Ją sudaro apie 120x120 m iš rytų ir šiaurės pusės žemių pylimais apjuosta teritorija, su išlikusiomis pilies rytinių vartų pastato liekanomis ir šiaurės vakarinėje dalyje buvusių rūmų pastato liekanomis. Jos pietvakariniame kampe nuo prieškarinių laikų iki šiol yra privati medinė sodyba, kurią sudaro medinis vienaaukštis apie 15x10 m dydžio pastatas ir šalia esantys ūkiniai pastatai. Antroji apie 80x80 m dydžio buvusios dvarvietės “sodo” teritorijos dalis yra Siesarties upės apjuostame plote į šiaurę nuo buvusių pilies rūmų. Ir trečioji teritorija į rytus nuo piliavietės – buvusi dvaro palivarko teritorija, kurioje tebėra išlikę atskirų mūrinių pastatų sienų fragmentai. Videniškių Baltadvario gynybinis kompleksas rašytiniuose šaltiniuose vadinamas “Mūrinės Videniškės”. Šioje vietoje XVI a. stovėjusi bastioninė pilis saugojo Vilniaus-Rygos kelią. Pirmas Videniškių vietovės paminėjimas – Lietuvos sutartyje su Livonija, pasirašytoje 1367 11 07. Rygoje. Pilies fundatoriai buvo Giedraičių ir Videniškių tėvonas, Kernavės ir Maišiagalos laikytojas, Giedraičių vėliavos karūža, Vilniaus vietininkas, karaliaus maršalas ir diplomatas Motiejus Giedraitis (apie 1480/90-1562) ir jo sūnus Obelių ir Ukmergės seniūnas, Mscislavlio vaivada Martynas Giedraitis (1545-1621). Spėjama, kad pilį pastatė kviesti švedų meistrai. Archyviniuose XVII a. dokumentuose, surinktuose istorikės A.Vojevodskaitės, išvardinta net iki dvidešimties ūkinių, gamybinių ir gyvenamųjų pastatų buvusių pilies kieme ir paupiuose už pilies teritorijos. Pilis prarado savo gynybinę ir rezidencinę paskirtį XVII a. viduryje. Mūsų amžiuje pilies teritorijoje pastatyta iki šiol tebestovinti sodyba, prieš karą ir kolūkiniais laikais buvo ariami laukai, nuarta ir išlyginta piliavietės pietinė dalis. Pilis įrengta nuožulniame Siesarties iškyšulyje, iš trijų pusių upės apjuostoje teritorijoje. Netaisyklingos formos apie 0,7 ha ploto šešiakampį kiemą supo žemių pylimai. Rytinio pylimo viduryje stovėjo dviaukštis su bokštais įvažiavimo vartų mūrinis pastatas. Pylimų šiaurės rytiniame susikirtimo kampe buvo gynybinis bokštas, kurio mūrinių pamatų dalis matoma iki šiol. Šiaurės vakariniame kampe buvo dviaukštis mūrinis pilies rūmas su parako rūsiais. Vartų ir rūmo pastatų liekanos išliko net iki antro aukšto altitudžių. Šie pastatai dar 1987 m buvo pilnai architektūriškai ištirti, jų teritorijose atlikti archeologiniai tyrimai, kuriems vadovavo istorikė A.Vojevodskaitė, architektas Ž.Simonaitis ir archeologė I.Jučienė. Šių darbų metu iš pilies rūmų rytinių vartų pastato bei jų pašalių pašalintos griuvenos. Rūmuose iškasta iki pirmo aukšto ir rūsio grindų ištisai, vartų pastate ištisai iškasta taip pat keliose vietose. Archeologinių tyrimų ataskaita liko neparašyta. Archeologės I.Jučienės žodiniu teigimu jokių vertingų, įdomesnių archeologinių radinių nebuvo rasta. 1999 m archeologiniai tyrimai vyko piliavietės šiaurinio pylimo vietoje, piliavietės pietrytiniame ir vakariniame pakraščiuose. Pylimo vietoje iškastas 5x2 m plotas. Pietrytiniame pakraštyje – spėjamo pylimo vietoje iškasta 9x1 m perkasa, vakariniame piliavietės kiemo pakraštyje 5x2 m dydžio perkasa. 2000 m. piliavietėje buvo ištirti 4 plotai - iš viso 108 kv.m. Piliavietės šiaurinio pylimo pakraštyje surasta spėjamo gynybinio griovio vieta, į šiaurę nuo rūmų, prie Siesarties, surasta buvusių medinio dvaro pastato vieta, pietiniame piliavietės pakraštyje pavyko surasti buvusio žemių pylimo vietą, o pilies kiemo vakariniame pakraštyje surasta pavienių brūkšniuotos keramikos fragmentų. 2001 m. ištirto ploto dydis – 10x10m, jo vakarinė riba sutampa su 2000 m. tirto ploto II riba, o kv. 5-6/E-K yra 1999 m. tyrinėtas plotas. Visame plote kultūrinio sluoksnio storis iki 0,4-0,5 m. Surasta buitinės keramikos fragmentų, datuotinų pilies egzistavimo laikotarpiu (XVI a. II p. – XVII a.). Baltadvario piliavietėje rasta apie keturi su puse šimto buitinės keramikos fragmentų . Didžioji dalis šukių priklauso puodams, taip pat aptikta dubenų, lėkščių ir keptuvių fragmentų. Buitinės keramikos visumą sudaro glazūruota ir neglazūruota naujųjų laikų keramika, tradicinė ir juodoji (kelios šukės) keramika, kompleksas datuotinas XVI –XVII a. Glazūruotą keramiką sudaro puodai, puodukai, dubenys, lėkštės ir keptuvės. Indai glazūruoti peršviečiama arba matine žalia, geltona, ruda glazūra, dažniausiai glazūruota indų vidus. Kai kurie puodai petelių srityje puošti rateliniu ornamentu, lėkščių angos – pieštu augaliniu ornamentu. Aptikta ir analogiškų formų neglazūruotų dubenų ir puodų fragmentų. Tradicinę keramiką sudaro puodai. Indai dažniausiai nepuošti, tik kai kurie ornamentuoti horizontalių lygiagrečių linijų, bangelių, zigzago ir įkartėlių motyvais. Indai dažniausiai degti nekontroliuojamoje arba oksidacinėje aplinkoje, molio masėje yra grūsto akmens, smėlio ir žėručio priemaišų. Juodosios keramikos fragmentai taip pat priklauso puodams, indai neornamentuoti. Molio masėje yra smėlio, rečiau – grūsto akmens priemaišų. Aptikta keletas importuotų kaolininio molio puodų fragmentėlių. Tai – atvežtinė Kielcų keramika, XVI –XVII a. plačiai naudota Lietuvos miestuose. 2002 m. tyrinėta Baltadvario piliavietės šiaurinio žemės pylimo išorinė ir vidinė pusė, t.y. perkasos abipus pylimo, maždaug 40 m į rytus nuo buvusio mūrinio rūmų pastato. Ištirto ploto pylimo išorinėje pusėje dydis – 10x3 m, ploto pylimo vidinėje pusėje dydis 7x3 m . Taigi, Baltadvario (Mūrinių Videniškių) gynybinis kompleksas (Molėtų raj.) – įtvirtinta dvarvietė, saugojo Vilniaus – Rygos kelią. Pilies fundatoriai buvo Giedraičiai, o pilį, kaip spėjama, statė kviesti švedų meistrai. Pilis yra iš trijų pusių apjuosta Siesarties upės, o jos apie 120x200 m. ploto kieme, apjuostame žemių pylimais, ant kurių dar buvo ir medinės gynybinės sienos. Rytinio pylimo viduryje stovėjo dviaukštis su bokšteliu vartų pastatas, kurio dydis 12,7x6,1 m., su keturiomis patrankų šaudymo angomis pirmame aukšte. Pylimų kampuose matomai buvo mediniai bokštai, o šiaurės vakariniame kampe dviaukštis 21,5x9,4 m pilies rūmas. Baltadvario gynybinis kompleksas įkurtas apie XVI a. vidurį (tai patvirtina rašytiniai šaltiniai ir archeologiniai tyrimai). Ansamblį sudarė bastioninio tipo įtvirtinta dvarvietė bei šalia jos buvęs dvaro palivarkas su ūkiniais pastatais. XVII a. ši pilis prarado savo gynybinę ir rezidencinę paskirtį ir buvo išnuomota vienuolynui.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication