You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Medininkai

Medininkų pilis yra Medininkų miestelyje, netoli bažnyčios. Priklauso Trakų istorijos muziejui. Išlikusi pilies dalis susideda iš aptvarinės sienos ir 4 bokštų. Bendras pilies sienų ilgis siekia beveik 570 m, viršutinė jų dalis neišliko. Manoma, kad sienos turėjo būti vidutiniškai 15 m aukščio ir 1,9 m storio į viršų plonėjant. Mūrytos iš akmenų ir plytų (plytos mūrytos vendiniu būdu). Pamatai įleisti vidutiniškai 0,6 m. ŠR pilies kampe yra didysis gyvenamas bokštas (donžonas). Pagal J. Meką, bokštas buvo apie 30 m aukščio, 15 m ilgio, 14 m pločio. Šiuo metu bokšto liekanos išlikę iki maždaug 23 m aukščio. Donžonas buvo penkiaaukštis. 1993 m. donžono vietoje ištirtos 1–5 aukštų griuvenos, suvirtusios į bokšto vidų. Pirmajame aukšte trijose sienose yra po dvi 2,2 m aukščio, 2,4-2,8 m pločio ir 0,76-0,8 m gylio nišas (V sienoje – su smailiomis gotikinėmis arkomis, Š ir R sienose – apskritiminio kontūro, siejamo su romaniniu stiliumi). R sienoje nišų dugne yra po vieną švieslangį. Pirmieji 4 aukštai buvo perdengti medinėmis perdangomis, o 5-asis – plytomis mūrytu nerviūriniu skliautu. Manoma, kad pirmieji 2 donžono aukštai su siaurais langeliais turėjo ūkinę paskirtį (pirmojo aukšto grindinyje aptiktas kelių dešimčių cm storio mėšlo sluoksnis). 3 viršutiniai aukštai turėjo didelius langus su smailiomis arkomis. Ant suvirtusių tinko fragmentų rasta 5-ojo aukšto sieninės tapybos likučių (vartotos raudona, pilka, ruda, juosva spalvos). 5-asis aukštas buvo išpuoštas sienine tapyba. Iš ketvirto aukšto laiptai vedė į trečiame aukšte buvusią šaulių galeriją, kuri buvo nutiesta palei visą pilies sieną iš kiemo pusės. Ties jomis buvo šaudymo angos (neišlikę). Prie sienų būta ir medinių pastatų, rasta akmenimis apdėtų židinių. Pilies P bokštas pastatytas sienos išorėje. Jis turėjo ginti vartus, prie jų buvusį pakeliamą tiltą ir pačią sieną. Trijose jo pirmojo aukšto sienose buvo įrengtos šaudymo angos. P siena ir bokštas statytas ant tuometinio žemės paviršiaus, neįgilinant pamatų į žemę. Bokštas turėjo būti apie 9 m ilgio ir 8,5 m. pločio. K. Meko manymu bokštas turėjo ne daugiau kaip 4 medinėmis sijomis perdengtus aukštus, kuriuos jungė mediniai laiptai. P sienos vartai įrengti 5 m. aukštyje nuo kiemo paviršiaus, jų angos forma neaiški. 1963 m. kasinėjimų metu aptikti V bokštas ir greta sienoje esantys vartai. Jis galėjo būti 2 aukštų. R sienoje išlikusi 2,5 m pločio ir 2,9 m aukščio smailiaarkė žemutinių vartų anga bei dalis R bokšto, spėjama, buvusio 2 aukštų. Bokšto pirmas aukštas nebuvo gyvenamas. Bokštas galėjo būti pritaikytas ūkinėms reikmėms. Pilies sienos iš išorės apjuostos dviem 5–8 m gynybiniais grioviais ir pylimu. XX a. 6 deš. pilis buvo išmatuota, padaryta geodezinė nuotrauka. Archeologinius tyrimus vykdė K. Mekas. Jis ištyrė P ir Š bokštus, šalia jų esančius vartus ir kt. pilies dalis. XX a. 7-8 deš. toliau vykdyti konservavimo darbai. 1992–1994 m. atnaujinti archeologiniai tyrimai (vad. G. Alieliūnas ir A. Merkevičius). Tirtas P bokštas, pilies kiemas, ištirtas donžonas, tyrinėti plotai prie pilies vidinės rytinės sienos ir vidinio kiemo pietrytiniame kampe, surastas pilies rytinės sienos statybos laikotarpio griovys. 1998 m. pradėtus archeologinius tyrinėjimus užbaigė V. Urbanavičius. Žemiausiuose kultūriniuose sluoksniuose (XIV–XV a.) rasta keramikos šukių, aptikti keli XIV a. arbaletinių strėlių antgaliai, tinko fragmentai. Medininkai pirmą kartą minimi 1385 m. rugsėjį ryšium su kryžiuočių ir jų talkininkų antpuoliu, kuomet kryžiuočiai ir kryžininkai „nuniokoja 6 žemes, žygiuodami per jas norėta kryptimi, ir priešais Medininkus mankština kariuomenę švento Jurgio garbei“ (Vygandas Marburgietis, p. 187). 1387 m. kryžiuočių kelių aprašyme užsimenama apie Medininkuose stovėjusią pilį (husse Medenikin). Medininkai paminėti 1392 m. kryžiuočių žygyje bei 1398 m. pasirašant Salyno sutartį dalyvavo ir Medininkų pilies seniūnas. 1402 m. didysis Kryžiuočių ordino komtūras Vilhelmas von Helfenšteinas Medininkus pasiekė žygiuodamas per Vilnių. Neįstengę paimti sostinės kryžiuočiai pasiekė Medininkus, kur buvo „sudeginta pilis“ (pilies kiemo mediniai pastatai). Detmaro, Torūnės analuose, Posilgės kronikoje minimas tik Medininkų kraštas. Bychovco kronikoje Medininkų pilis vadinama mūrine. 1415 m. Vytautas Medininkų pilyje parašė didžiajam magistrui laišką, o 1426 m. rašte jis Medininkus vadina savo pilimi (unserem husse Medniki). Medininkų pilis kurį laika buvo viena iš Lietuvos valdovo rezidencijų. XV a. pab. pilies reikšmė smuko. 1514 m. Medininkus valdyti įpareigotas kunigaikštis Vosylius Žilinskas. 1519 m. pilis apgriauta. Iki XX a. ji naudota ūkiniams reikalams. 1658 m. ties Medininkais LDK kariuomenė pasiekė pergalę prieš rusų kariuomenę. XX a. 6 deš. parengti preliminarūs dalinio restauravimo ir konservavimo projektai. Nuo 1993 m. planuojama atstatyti pilies donžoną, įrengiant jame ekspoziciją, viršuje apžvalgos aikštelę. Taip pat planuojama kieme pastatyti viduramžių amatų miestelį. Kai kurių tyrinėtojų manymu Medininkų pilies pastatyta XIII pab. – XIV a. pr., bet istoriniai bei archeologiniai duomenys to nepatvirtina. Pilis greičiausiai statyta iki XIV a. vid. Pilies rekonstrukcija, kurios metu pastatytas P bokštas, datuojama XIV a. pab. – XV a. 1 deš. Pilis žinoma Medeniken, Medniki, Medenikin, Medenike, Медники, Medniki vardais. Š.: SRP, Leipzig, 1863, Bd. 2, p. 699; SRP, Leipzig, 1866, Bd. 3, p. 258-259. L.: Abramauskas S. Plytų dydžiai XIV-XV amžių Lietuvos architektūros paminkluose, Valstybinis LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis, Vilnius, 1959, p. 31–37; Aleliūnas G., Merkevičius A. Medininkų pilies archeologiniai tyrimai 1994 m., ATL 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 157–159; Jurginis J. Medininkų pilis, Lietuvos pilys, Vilnius, 1971, p. 169–184; Lietuvos architektūros istorija nuo seniausių laikų iki XVII a. vid., Vilnius, 1988, t. 1, p. 39; Mekas K. Medininkai, Mokslas ir gyvenimas, 1964, nr. 11, p. 31; Абрамаускас С. К вопросу генеза крепостных сооружений типа кастелъ в Литве (на примере замка Медининкай), Cтроительство и архитектура, Вильнюс, 1963, т. 3, № 1, c. 73.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication