You're viewing this item in the new Europeana website. View this item in the original Europeana.

Dubingiai

Dubingių piliavietė yra Dubingių miestelio V dalyje, į Dubingių (Asvejos) ež. įsiterpusiame pusiasalyje, kuris anksčiau buvo sala, vadinama pilies kalnu. Dabar ŠR buvusios salos kampas susisiekia su sausuma. Pusiasalį sudaro kalva, kuri yra apie 500 m ilgio R–V kryptimi ir 220 m pločio V bei 100 m R gale, kuris kiek aukštesnis ir stačiais šlaitais. P ir PV pakraštyje, kur šlaitai nuolaidesni. Piliavietėje išlikę buvusių XVI–XVII a. Radvilų rūmų ir evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai, iš dalies atkasti archeologinių tyrinėjimų metu. Rytinis rūmų kampas buvo sutvirtintas galingu kontraforsu. Pirmo aukšto grindų fragmentai rodo kelis rūmų remonto etapus. Po grindimis rastas kiek apardytas cilindrinio rūsio skliautas su švieslangiu (rūmų rūsiuose buvo kalėjimas, iždinė ir alaus rūsys). Stogai dengti plokščiomis čerpėmis, rūmų vidus tinkuotas. Rūmuose būta koklinių krosnių. Tyrimai parodė, kad XVI a. siena statyta ant ankstesnių rūmų, datuojamų XV a., pamatų. Jie mūryti daugiausia iš akmenų ir plytų nuolaužų. Spėjama, kad šie mūrai gali siekti Vytauto laikus. Bažnyčios pamatai ir sienos mūryti iš akmenų ir plytų, jie 3 metrų gylio ir 2,9 metro pločio. Renesansinės bažnyčios stogas buvo dengtas plokštinėmis čerpėmis su vadinamomis „bebro uodegomis“. Bažnyčia buvo tinkuota viduje ir išorėje, langai buvo su vitražais. 1971 m. istorinius duomenis apie Dubingių pilį apibendrino R. Batūra. Apibendrinančius straipsnius apie Dubingių piliavietės bei bažnyčios istoriją paskelbė A. Paliušytė ir V. Daugudis. 2003–2004 m. Kultūros paveldo akademijos, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ir Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ tyrinėtojų grupė (vad. dr. A. Kuncevičius) vykdė evangelikų reformatų bažnyčios vietos archeologinius tyrinėjimus. 2005 m. atidengtas bažnyčios pamatų viršus, nustatytas jų planas. Buvo iškastos 5 perkasos bažnyčios pamatų viduje bei išorinėje dalyje. Bažnyčios viduje ir išorėje aptikta daug XV a. pab. – XVI a. (viduje) ir XVII–XVIII a. (išorėje) palaidojimų bei Radvilų giminės kapavietė, surinkti keli šimtai radinių (keramika, vinys, XV a. pab. – XVII a. monetos, marmuro fragmentai, aprangos detalės). 2005 m. pradėti archeologiniai bei architektūriniai tyrinėjimai ir Radvilų rūmų vietoje. Atkastas rytinis rūmų kampas, nustatyta, kad sienos mūrytos iš renesansinių proporcijų plytų gotikiniu plytų rišimu (datuojama XVI a. vid.). Rūmų išorėje surasta virš tūkstančio radinių (XV–XVII a. vid.), tarp jų – XIV–XV a. sandūros lanko strėlės antgalis, XV a. raginė šachmato figūrėlė, Kazimiero Jogailaičio (III tipo) lietuviška moneta. Dubingių žemė pirmą kartą paminėta 1334 m. ryšium su Livonijos kryžiuočių puolimu. Ji pulta ir 1373 bei 1375 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1415 m. naujai pastatytoje Dubingių pilyje priėmė karalių Jogailą. 1420 II 8 Dubingių pilyje (aff userm huwse Dubingen) Vytautas parašė laišką Vokiečių ordino didžiojo magistro pasiuntiniams. Prieš 1430 m. Vytautas piliavietėje fundavo šv. Dvasios bažnyčią. Iki 1508 m. pilis atiteko Radviloms. 1547–1548 m pilyje beveik 5 mėnesius gyveno Barbora Radvilaitė, iš čia rašė laiškus Žygimantui Augustui. Inventoriai rodo, kad to meto Radvilų rūmai buvo mūriniai, dviejų aukštų, su rūsiais, bokštu ir kitomis patalpomis. 1565 m. Mikalojus Radvila Rudasis bažnyčią buvo perdavė evangelikams reformatams. 1620 m. Jonušo VI Radvilos (1579–1620) iniciatyva senosios bažnyčios vietoje buvo pastatyta didelė renesanso stiliaus vienabokštė mūrinė bažnyčia. 1621 m. Kristupas Radvila (1585–1640) pabaigė bažnyčios statybą, sutvarkė rūsius ir pas Vilniaus meistrus (mūrininką H. Handlę, akmentašį J. P. Valoną) užsakė 7 marmurinius sarkofagus Dubingiuose palaidotiems Radviloms. XVII–XVIII a. bažnyčios inventoriuose minimas tik vienas Mikalojaus Radvilos Rudojo marmurinis sarkofagas. Sudaužyto marmurinio sarkofago fragmentų su raidėmis buvo rasta archeologinių tyrimų metu. Spėjama, kad XVII a. vid. rusų invazijos metu Dubingių Radvilų kapavietės buvo išplėštos. Po karo jie perlaidoti atskiroje dėžėje po bažnyčios grindimis. XVIII a. pr. Radvilos Dubingiuose nesėkmingai ieškojo savo protėvių kapų. Šis antrinis palaidojimas (8 asmenys) rastas 2004 m. archeologinių tyrimų metu. XVII a. II pus. prasidėjo Dubingių nuosmukis, neprižiūrimi rūmų ir bažnyčios pastatai iro. 1735 m. bažnyčią apnaikino žaibo sukeltas gaisras. 1808 m Dubingius nusipirko Mykolas Tiškevičius. To meto planuose piliavietėje pažymėti tik pastatų griuvėsių vietos. XIX a. bažnyčios ir rūmų pastatai buvo ardomi plytoms. Pilies ir bažnyčios griuvėsiai pavaizduoti 1878 m. N. Ordos litografijoje. Š.: Wartberge, 1863, p. 67, 103, 106; Renner, 1876, p. 78; Jüngere, 1874, p. 118; Marburg, 1863, p. 574 (išn. 1023); Długosz, 1877, p. 190 (AD 1415); Codex epistolaris Vitoldi, 1882, p. 462; Codex, 1948, p. 140, 216–217. L.: P. Tarasenka, 1928, 124; R. Batūra, 1971, 39–49; M. Jučas, 1971, 50–52.

CC BY-NC-SA (opens in new window)

Provided by Vilnius University Faculty of Communication